Prancūzų kalbos fraze apie maistą ir vakarienę

Tartis: Prancūzų kalboje yra keletas garsų, kurių nėra lietuvių kalboje, ypač nosines balses kaip 'on', 'an', 'in', 'un'. Lietuviams šie garsai gali kelti sunkumų, nes mes įpratę aiškiai ištarti visas raides. Prancūzų kalboje žodis 'bon' (geras) tariamas su nosine balsė, o ne kaip atskiri garsai 'b-o-n'. Taip pat prancūzų 'r' garsas yra gerklinis, visiškai skirtingas nuo lietuviško virpamojo 'r'. Svarbu praktikuoti šiuos garsus atskirai, klausantis gimtakalbių tarimą ir kartojant. Nosines balses galima išmokti bandant ištarti balsę ir tuo pačiu metu leisti orui išeiti per nosį. Maisto kontekste dažnai sutiksite žodžius kaip 'pain' (duona), 'vin' (vynas), 'jambon' (kumpis), kuriuose šie garsai yra esminiai.

Restoranas: Prancūzų kalboje užsakant maistą restorane naudojamos specifinės frazės ir mandagumo formos, kurios skiriasi nuo lietuviškų įpročių. Vietoj tiesioginio 'Duokite man...' prancūzai naudoja 'Je voudrais...' (Norėčiau...) arba 'Je vais prendre...' (Aš imsiu...). Svarbu žinoti, kad prancūzai nesako 'garson' (padavėjas), kai kreipiasi, o naudoja 's'il vous plaît' (prašau). Taip pat reikia mokėti užsakyti patiekalo ruošimo būdą: 'saignant' (kraujuotas), 'à point' (vidutiniškai), 'bien cuit' (gerai iškeptas). Skirtingai nuo lietuviškos tradicijos, prancūzai vandenį užsako specialiai: 'une carafe d'eau' (ąsotis vandens) arba 'de l'eau gazeuse' (gazuotas vanduo). Arbatpinigiai paprastai jau įskaičiuoti sąskaitoje kaip 'service compris'.

Artikeliai: Didžiausias iššūkis lietuviams mokantis prancūzų kalbos yra artikelių sistema, nes lietuvių kalba jų neturi. Kiekvienas daiktavardis turi turėti artikelį: 'le' (vyriškai giminei), 'la' (moteriškai giminei), 'les' (daugiskai). Maisto kontekste tai ypač svarbu, nes reikia įsiminti kiekvieno produkto giminę: 'le pain' (duona, vyr.), 'la viande' (mėsa, mot.), 'les légumes' (daržovės, dgs.). Be to, prancūzų kalba skiria apibrėžtąjį artikelį ('le, la, les') ir neapibrėžtąjį ('un, une, des'). Kalbant apie maistą bendrai, naudojamas dalininis artikelis: 'du pain' (šiek tiek duonos), 'de la confiture' (šiek tiek uogienės). Lietuviai dažnai pamiršta artikelius, nes mūsų kalboje tiesiog sakome 'noriu duonos', o prancūziškai būtina 'je veux du pain'.

Netikri draugai: Lietuvių ir prancūzų kalbose yra žodžių, kurie skamba panašiai, bet reiškia skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, prancūzų 'librairie' reiškia ne biblioteką (bibliothèque), o knygyną. Žodis 'actual' prancūziškai reiškia 'dabartinis', o ne 'tikras' (réel, véritable). Maisto srityje: 'prune' yra slyvaitė, o ne vyšnia; 'raisin' reiškia vynuogę, ne razinas (kurios vadinamos 'raisins secs'). Lietuviškas žodis 'kotletas' prancūziškai būtų 'escalope' arba 'bifteck', nes 'côtelette' reiškia šonkauliuką su mėsa. 'Menu' restorane reiškia ne patiekalų sąrašą (carte), o fiksuoto kainos kompleksinį pietų pasiūlymą. Tokie netikri draugai gali sukelti keblių nesusipratimų, todėl svarbu juos specialiai įsiminti.

Meniu skaitymas: Prancūziškų meniu supratimas reikalauja žinoti specifinę kulinarinę terminiją ir patiekalų aprašymo būdus. Skirtingai nuo lietuviškų meniu, prancūziškuose dažnai nenurodomos visos sudedamosios dalys, o tik pagrindinis produktas ir padažas: 'poulet aux champignons' (vištiena su grybais), 'boeuf bourguignon' (jautiena burgundo stiliumi). Svarbu mokėti ruošimo būdus: 'grillé' (keptas ant grotelių), 'poché' (virintas), 'rôti' (keptas orkaitėje), 'sauté' (keptuvėje apkeptas). Taip pat dažni yra regioniniai pavadinimai: 'à la provençale' (provansietiškai), 'normande' (normandietiškai). Lietuviams keblus gali būti skirtumas tarp 'entrée' (užkandis, ne pagrindinis patiekalas) ir 'plat principal' (pagrindinis patiekalas). Desertai dažnai aprašomi su tekstūros žodžiais: 'moelleux' (minkštas), 'croustillant' (traškus), 'fondant' (tirpstantis).